Pavasario žiedai

Šį pranešimą skiriu savo močiutei, kurei šiandien būtų sukakę 97-ni metai. Aš jos labai pasiilgau.

 Šias nuotraukas aš padariau mūsų sode užpraeitą sekmadienį. Dangus buvo apniukęs ir taip trūko skaisčios pavasario saulės, bet lietaus lašai ant baltų žiedų mane tiesiog pakerėjo.

 

 Tradiciniame kinų ir japonų tapybos mene labai mėgstamas žydinčios slyvos motyvas. Ji simbolizuoja vieną iš ypač vertnamų savybių-garbingumą.

"Ko mes, vakariečiai, galėtume pasimokyti iš rytiečių? Visų pirma - sustoti ir įsižiūrėti į mus supantį pasaulį. Vakariečiai įpratę palaikyti didžiulį gyvenimo tempą, visur bėga, lekia, tarsi ši diena būtų paskutinioji. Skubėdami mes pralekiame pro nuostabią gėlę, nepastebėdami, ir nesugerdami jos skleidžiamo grožio. Dangoraižiuose palinkę prie kompiuterio ekranų mes nematome kaip kyla ir leidžiasi saulė. Nepastebime metų laikų kaitos grožio."

 "Kinai mus moko: būk čia ir dabar, stebėk ir pajausk tave supančio pasaulio grožį, susiliek su gamta, juk tu, žmogau, esi jos dalis, ar dar prisimeni tai?"

Rytiečiai moka sutikti pavasarį. Sakurų (japoniškų vyšnių) žydėjimas yra japonų hanami šventės kulminacija.

Svarbus ir jaudinantis yra vyšnių pražydėjimo laukimas. Artėjant tam metui, Japonijos žiniasklaida mirga pranešimais, kada, kuriame regione tikimasi pražysiant vyšnias, spaudoje, TV ir internete pateikiami žemėlapiai, nurodantys taip vadinamą vyšnių žydėjimo frontą – iš pietų link šiaurės kylančią liniją, žyminčią pražydusių sakurų regionus. Publikuojamos ir nuotraukos, atskleidžiančios kiekvieną sužydėjimo etapą nuo pumpuro iki visiško žiedo išsiskleidimo.

P.S. Ne visos mintys čia mano. Keletą citatų paėmiau iš Aušros Šumakarienės straipsnio "Gydanti ir ugdanti kurybos galia: minties ir dvasios tapyba"