2011 m. balandžio 15 d., penktadienis

Spray Paint Art

Užtikau šitą stebuklą netyčia. Buvau labai sužavėta. Amerikiečių dailininkas Brandon McConnell, dirbantis Spray Paint tapybos technika, kuria nuostabius kosminius peizažus ir fentazi stiliaus paveikslus.

Tapybos procesas tiesiog nepakartojamas-negali akių atplėšti.



2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis

TULPĖS


Anksčiau, kai dar gėlių mums neatveždavo iš Olandijos, pirmųjų tulpių pasirodymas visada reikšdavo vieną – atėjo pavasaris. Dabar tulpių galima nusipirkti ir žiemą, bet man tai visada buvo ir bus nuostabi pavasarinė gėlė.
Vardas
Savo gimtinėje, Turkijoje tulpė buvo vadinama „lale“, tačiau keliautojai iš kitų šalių pastebėjo, kad gėlės forma primena turbaną. Taigi, visiems įprastas pavadinimas „tulpė“ yra sulotynintas turkiškas žodis, reiškiantis turbaną.

Ką apie tulpes pasakytų botanikas
Tulpės (Tulipe) – svogūniniai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai iš Vidurinės Azijos. Esama ankstyvų, vidutinio ankstyvumo, vėlyvų, pilnavidurių, šerkšnotų, daugiažiedžių, žaliažiedžių, papūginių.
Lapai ovališki, siaurai lancetiški, pliki arba apaugę trumpais plaukeliais, be lapkočių. Apatinis lapas dengia stiebą – jis ir yra didžiausias. Viršutinis – mažiausias. Stiebas tiesus 10 – 90 cm aukščio, plikas ar apaugęs plaukeliais, baigiasi žiedu ar žiedynu. Žiedlapių dydis, forma, spalva labai įvairi. Žydi nuo balandžio iki birželio pabaigos, priklausomai nuo ankstyvumo.
Dauginami svogūnais ir sėklomis. Sodinami rudenį, nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios. Svogūnus pasodinus, žemę reikia pamulčiuoti.
Auginamos alpinariumuose, gėlynuose, gėlynų, takų pakraščiuose. Gerai laikosi skintos, tad tinka puokštėms.

Kilmė
Tulpių tėvynė yra Azija. Iki šiol ten galima rasti daug laukinių šios nuostabios gėlės veislių. Rytuose seniai užsiimama tulpių auginimu. Daugiau nei prieš tūkstantį metų, šios gėlės jau buvo auginamos Persijoje. Pasak vienos persų legendos, pirmoji tulpė atsirado iš įsimylėjusio vaikino kraujo lašo.
Tulpės buvo taip mėgstamos, kad Rytų poetai kūrė apie jas eiles, o dailininkai vaizdavo savo paveiksluose.

XVI a. vidury tulpių svogūnėliai buvo atvežti į Europą ir netrukus išplito daugelyje šalių.
Tai atsitiko Austrijos ambasadoriaus Oge Ogier Ghislain de Busbecq dėka. Šis žmogus buvo pasiuntiniu turkų sultono Suleimanas Puikiojo dvare. Carlos Clusius, vadovaujantis imperatoriškiems sodams Vienoje, gavo tulpių svogunėlių iš ambasadoriaus ir juos pasodino Austrijoje. 1578 metais K.Kliusijus pasiuntė tulpių svogūnėlių į Angliją. O 1593 m. jis buvo paskirtas profesoriumi Leideno universitete ir paėmė gėlių su savimi į Olandiją.

Europoje tulpės sparčiai išpopuliarėjo. Svogūnėliai įvairiomis progomis buvo dovanojami draugams ir pažįstamiems. Yra žinoma ir kuriozinių faktų, kai ne visi žinojo, ką daryti su nematytais svogūnėliais: juos bandyta akepti svieste ir paduoti į stalą. Beje, Japonijoje, iš jų daro miltus, kurie naudojami maistui.

Tulpių manija
XVII a.pradžioje tulpėmis susidomėjo prancūzai.. Karaliaus dvare tapo madinga ponioms puošti jomis korsažus. Būtent XVII a.pr.prasidėjo reiškinys, pavadintas tulpių manija. Svogūnėlių kainos išaugdavo kasdien. Karštligiškas gėlių pirkimas apėmė Europą.
Tulpių svogūnėliai tapo savotiška valiuta. Iš pradžių, gėlės buvo vežamos iš Flandrijos, kur jas auginimo vienuoliai. Vėliau jas auginti pradėjo vos ne visi. 1634-1637 metais su žmonėmis darėsi kažkas neįsivaizduojamo: jie palikdavo šeimas ir savo namus, mesdavo darbus ir pradėdavo veisti tulpes. Pavyzdžiui, vienas Vice-Roi veislės tulpių svogūnelis buvo parduodamas už 2500 florinų. Už šią sumą tais laikais galima buvo nusipirkti trisdešimt šešis bušelius kviečių, dvigubai tiek ryžių, keturis jaučius, dvylika avių, aštuones kiaules, du barelius vyno ir keturis alaus, ir tūkstantį svarų sūrio ir dvi tonas aliejaus. Buvo tokių veislių tulpių, už kurių svogūnėlį buvo sumokėta dvylikos akrų žemės sklypu. Tulpių manija pasiekė apogėjų. Ji diktavo madas, keitė žmonių elgesį.
1637 metų balandį išėjo įsakas, reglamentuojantis tulpių svogūnėlių pardavimą. Spekuliacijos iš karto pradėjo mažėti ir daugelis pardavėjų prarado savo turtus. Nuo tada susižavėjimas tulpėmis tokiu mastu jau nebepasikartojo. Nors ir šiandien yra daug brangiai kainuojančių veislių.

Tulpės Olandijoje
Nors tulpes kilusios iš Turkijos, visi žino, kad gražiausios tulpės auginamos Nyderlanduose. Olandams tai mėgstamiausia gėlė. Jų tulpės yra žinomos visame pasaulyje, kaip kad Šveicarijos laikrodžiai ar prancūziškas vynas. Balandžio mėnesį šios šalies gyventojai švenčia ypatingą šventę - Karalienės dieną, kuri sutampa su tulpių žydėjimo pradžia. Nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios visa šalis sužydi. Tulpės puošia gėlynus ir gatves. Jos auga darželiuose ir vazonuose. Skintos gėlės puošia butus.
Šiais laikais būtent Olandija yra didžiausia geriausių tulpių tiekėja pasaulyje. Žmogus, atvežęs šias gėles į Olandiją, buvo prancūzų botanikas Šarlis de Lekliuzas (Carlos Clusius) pakviestas dirbti į Leideno universitetą.
Tulpės taip labai patiko šios šalies gyventojams, kad juos net buvo apėmusi tulpių manija. Už svogūnelius buvo mokami pasakiški pinigai, buvo įkurtos gėlių pardavimo biržos. Po kelių metų aistros nurimo, bet tulpių auginimas iki šiol išliko viena iš pirmaujančių verslo pramonės šakų Olandijoje. Kiekvienais metais milijonai gėlių ir jų svogūnėlių eksportuojami į kitas šalis. Aktyviai vyksta naujų veislių kūrimo darbai.


Tulpių festivalis Kanadoje
Tulpių festivalyje Kanadoje - viena iš didžiausių pasaulyje parodų, skirta tulpėms. Pirmasis festivalis įvyko 1953 metais. Olandijos princesė Juliana padovanojo Otavai šimtą tūkstančių šios gėlės svogūnėlių, kaip padėkos ženklą už prieglobstį, kurį Kanados sostinė suteikė Niderlandų karališkai šeimai Antrojo pasaulinio karo metais. O taip pat pripažįndama klanadiečių  įnašą išlaisvinant jos tėvynę. Padovanotos tulpės tapo šalių draugystės simboliu. Po dešimties metų festivalyje jau buvo pristatomi du milijonai gėlių. 2002metais festivalis šventė savo penkiasdešimtmetį. Jubiliejinė paroda buvo išplėsta ir joje buvo pristatyti trys milijonai gėlių. Kiekvienais metais festivalį atidaro garbūs svečiai, įskaitant vyriausybės nerius ir karališkųjų šeimų atstovus, pasaulyje žinomus menininkus ir pop muzikos žvaigždes.
Kiekvieną pavasarį, daugiau nei 600 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio atvyksta į šį spalvingą renginį.

Tulpės Rusijoje
Į Rusiją tulpės atkeliavo iš Olandijos. Petras I-asis XVIII a. pradžioje atsivežė kelis svogūnėlius. Tačiau dar beveik šimtą metų, šios gėlės buvo atvežamos iš Olandijos. Tik XIX a. Rusijoje (Kaukaze, Suchumyje) buvo pradėtos savarankiškai auginti tulpės.

Tulpės žiedas
Tulpės žiedo struktūra yra pagrįsta gryna logika. Ji padeda stiebui išlaikyti pusiausvyrą ir stabilumą. Gėlė susideda iš šešių segmentų (žiedlapių), išdėliotų dviem eilėmis. Vidinės ir išorinės eilės sukuria simetrišką "taurę". Žiedlapiai truputį skiriasi vienas nuo kito: išoriniai paprastai yra platesni apačioje ir daugiau užapvalinti. Žiedo viduje yra trikampė piestelė, apsupta šešių kuokelių.
Sodo tulpės apdulkinamos savo pačių žiedadulkėmis. Pirmas dvi - tris dienas po žiedo išsiskleidimo piestelė neimli. Per 8-10 savaičių po apdulkinimo piestelė subręsta ir praplyšta iš visų trijų pusių atidengdama sėklyčių eiles. Dažnai sodininkai nuskina gėles nesulaukę šios stadijos norėdami išsaugoti gėlės energiją svogūnėlio formavimui.
Kaip išsirinkti tulpes
Gėlės iš prigimties trapios ir neilgaamžės ir tulpės - ne išimtis. Šviesoje jos greitai ištįsta ir prasiskleidžia, stiebai gali įgauti neįprastą formą, o tai ne visada gražus.

Prieš pirkdami atidžiai apžiūrėkite gėlę – neišsiskleidęs ar pusiau išsiskleidęs ryškios spalvos pumpuras, standūs lapai ir elastingas tiesus stiebas - taip "teisingai" tūrėtų atrodyti tulpė. Atkreipkite dėmesį - pumpure (jei nekalbame ne apie konkrečias veisles) neturėtų būti jokio žalumo, pumpuras t.b. „nuspalvintas“!
Nuskinta pumpuro formavimosi stadijoje (žalia ar žalsva), tulpė neįgys tikrosios savo spalvos ir formos. Būkite atidūs-nepirkite pernelyg mažos gėlės. Nors perdaug prasiskleidęs žiedas taip pat negerai-žiedas stambus ir susiformavęs, bet neprastovės ilgiau 2-3 dienų.

Tulpės lapai-jos silpnoji vieta. Gelsvi lapai –pirmas senos gėlės požymis. Suglebę lapai -  tulpės senai stovi vandenyje arba atvirkščiai, pernelyg ilgai buvo laikomos be vandens (jeigu dar ir stiebas minkštas). Taigi, lapai t.b. žali ir lankstūs.
Atidžiai apžiūrėkite ir tulpių stiebus - jie turėtų būti lygus ir standus, nesužaloti  ir be puvinio požymių. Jei ilgą laiką gėlės laikomos "sausai" (supakuotos popieriuje tamsioje vietoje), stiebai gali būti minkštoki, namie juos pakirpkite prieš merkdami į vandenį. Visais kitais atvejais, minkštas tulpės stiebas (ypač jei jis plonas) - prastos gėlės rodiklis.

Taigi, gėlė turi būti neprasiskleidusi arba pusiau prasiskleidusi, žiedas spalvotas, lapai žali ir sveiki, o stiebas tiesus ir tvirtas.

Kaip ilgai išlaikyti tulpes vazoje
Tulpių puokštę reikia laikyti vėsesnėje vietoje. Šviesoje ir karštyje gėlės greitai nuvys. Todėl nelaikykite jų šalia šildymo prietaisų ir ant palangės saulės šviesoje. Vaza turi būti idealiai švari, o vanduo šaltas. Jei turite specialaus skysčio skintoms gėlėms, galima jo truputį įpilti, bet nereikia pilti į vandenį cukraus, aspirino, degtinės ar ko kito, kas jūsų manymu pailgins gėlių gyvavimą. Geriau dažniau keisti vandenį, pakirpti stiebus ir nuskinti apipuvusius lapus, vengiant bakterijų dauginimosi. 

Literatūra
http://www.photoglade.com/photo28_12.html
http://www.photostart.info/showphoto.php?category=26&code=624
http://www.lale-flowers.com/
http://sodai.lietuvoje.com/Tulpes.htm
http://ru.wikipedia.org/wiki


P.S. Kažkadą, labai senai, esu vazonėlyje ant palangės užauginusi ir pražydinusi juodą olandišką tulpę. Tiesą, ji turėjo violetinį atspalvį. Atrodė labai egzotiškai ir žydėjo gana ilgai.