Agatai

Noriu pristatyti vieną didžiausių savo meilių – agatą.

Agatas - vienas iš nedaugelio mineralų, kuriuos kurdama gamta įdėjo tiek daug fantazijos. Spalvų ir linijų formų įvairumas padaro agatus nepakartojamais, o daugeliu atvejų ir unikaliais. Visi, kas domisi brangakmeniais, žino, kad jokio kito akmens nesupainiosi su agatu. Iš visų chalcedono atmainų agatai pasižymi patraukliausiu įvairių spalvų piešiniu. Jiems charakteringos uždaros spalvotos linijos. Tą patį akmenį perpjovus skirtingomis kryptimis niekada nepamatysime to paties piešinio.

Sandara

Agatas – nėra tikras mineralas, tai mineralo agregatas sudarytas iš įvairių kvarco formų, dažniausiai chalcedono (mikrokristalinio kvarco (SiO2) atmainos).

Paprastai chalcedonas būna pagrindinis agato agregatą sudarantis komponentas, bet kartais jis sudaro tik dalį sienos, o likusią dalį sudaro kvarcas, dažnai pereinantis į ametistą. Toks darinys vadinamas žeoda. Agato žeodos būna nuo kelių centimetrų iki kelių dešimčių centimetrų skersmens.

Kilmė

Randamas daugiausia vulkaninėse uolienose.  Kartais jo pasitaiko ir nuosėdinėse uolienose.

Pagrindinis agato komponentas - silicio dioksidas palaipsniui kaupdamasis kokioje nors ertmėje sustingsta. Skirtingos spalvos (spalvą agatui suteikia priemaišos esančios tirpaluose) linijos žymi akmens augimo fazes.

Pavadinimas

Agatas pavadinimo kilmė siejama su Sicilijos upės, kurios pakrantėse pirmiausia buvo rastas,  Achato (lot. Achates, it. Dirillo, Acate) pavadinimu.

Kitas akmens pavadinimo kilmės aiškinimas -"agatas" kilęs iš graikų kalbos žodžio "agato" (laimingas).

Spalvos

Agatas gali būti baltas, pilkas, žydras, gelsvas, raudonas, juodas, rudas, oranžinis, rožinis. Samaninis agatas beveik bespalvis, pilkas arba baltos pieno spalvos su žalio chlorito intarpais, panašiais į samanas.

Dažniausiai pasitaiko pilki agatai, retesni mėlyni ir žali. Agate spalvos varijuoja nuo vos besiskiriančių viena nuo kitos, beveik monotoniškų iki labai kontrastingų.

Visada akmuo būna nuspalvintas bent jau dviem skirtingais vienos spalvos atspalviais.

Atmainos

Agatas turi jam būdingą tekstūrą – koncentriškas įvairių atspalvių juostas. Dažnai agato viduryje būna kvarco drūza.

Kartais sutinkamos agato žeodos , kuriose likusios tuštumos pripildytos vandens. Kratant akmenį, galima išgirsti vandens teliuškavimą. Šis vanduo palaipsniui išteka per smulkius kapiliarus. Šie agatai nėra ypatingi, tiesiog reti. Jie, skirtingai nei kiti agatai, dar neišdžiūvo. 

Agatai būna margi, vienspalviai, juostuoti.

Labai gražūs dendritiniai agatai, kuriuose mangano priemaišos sudaro šakų, atskirų medžių ar krūmų piešinį.

Jei agato sudėtyje yra žalių chlorito arba aktinolito priemaišų (samaniniai agatai, angl.moss agate), tai piešinys primena mišką, krūmynus, paparčių sažalyną ar samanų kilimą.

Fortifikacinių (arba bastioninių) agatų piešinys primena kampuotų senovinių tvirtovių (bastionų) konturus.

Neriniuotieji (angl.crazy lace) vadinami taip už jų panašų į lengvus nėrinius piešinį.

Piezažiniai agatai primena dailininko tapytus paveikslus.

Imitacijos

Agatas – palyginti nebrangus akmuo, todėl imitacijos bei sintetiniai agatai nepaplitę. Apdorojimai priklauso nuo agato rūšies: raudonasis agatas kaitinamas, juodasis dažomas, siekiant išgauti ryškesnes bei lygesnes spalvas. Dažomas lengvai, nes yra akytas.

Radimvietės

Išgaunamas beveik visame pasaulyje: Vokietijoje, Urugvajuje, Brazilijoje, JAV, Meksikoje, Madagaskare, Indijoje, Kinijoje, Škotijoje, daug kur Afrikoje.

Panaudojimas

Jau senovės Egipte iš agato gamindavo karolius, raižydavo šventuosius vabalus skarabėjus. Asirijoje ir Babilonijoje buvo gaminami amuletai, antspaudai. Nepaprastai gražiais agato papuošalais ir namų apyvokos reikmenimis garsėjo senovės graikų ir romėnų meistrai. Iš agato buvo gaminamos statulėlės, vazelės, taurės, tabokinės, auskarai, sagės, pakabukai, mozaikiniai papuošalai, puošiami ginklai, balnai.

Be papuošalų gamybos, dėl savo kietumo (7 pagal Moso skalę) agatas yra plačiai naudojamas technikoje. Iš jo gaminami akmenys tiksliesiems prietaisams, įvores, ašiniai guoliai, grustuvės ir t.t.

Metafizinės savybės

Labiausiai agatai tinka žmonėms, gimusiems po Tauro ženklu.. Jie turėtų nešioti šį akmenį įrėminta varyje. Aukse ar sidabre, agatą gali dėvėti Vėžiai, Vandeniai, Svarstyklės. Žuvis taip pat gali nešioti šį akmenį, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę. Netinka agatas Šauliams ir Avinams, nes jaudina ir erzina juos, atneša į jų gyvenimą šurmulį ir paniką.

Kaip talismanas agatas padeda savininkui išvengti sukčių pinklių, atpažinti priešus, perspėja apie artėjančius nemalonumus. Mineralas suteikia savo savininkui subtilų pasaulio suvokimą, padeda tapti aiškiaregiu, bet to reikia mokytis.

Dvasinis poveikis

AGATAS suteikia vidinę ramybę, pusiausvyrą, stabilumą. Tai ir vienas iš apsauginių akmenų. Laikomas vienu stipriausių sėkmę traukiančių akmenų.

Nuo seno naudojamas kaip talismanas ir amuletas. Apsaugo nuo neigiamų energijų, bei neigiamų išorės reiškinių ir pavojų. Globoja esančius toli nuo namų, ypač stipria apsaugą sukuria vaikams. Agatą tinka nešioti kelionėse lėktuvu ir laivu

Litoterapinis poveikis

Litoterapeutai teigia, kad agatas padeda jų savininkams susidoroti su daugeliu ligų. Tik reikia teisingai jį nešioti. Pavyzdžiui, užsitęsus kosuliui, anginai  jis yra nešiojamas karolių pavidalu, esant įvairioms dantų ligoms reikia dėvėti agato auskarus. Podagra, sąnarių ligos gydomos agato apyrankėmis.

Žiedą su agatu dėvėti ant kairės rankos bevardžio piršto turėtų tie, kas kenčia nuo širdies ligų, ant dešnės rankos viduriniojo piršto žmonės, linkę į isteriją, nemigą ir nepagrįstas baimes. Agatas sagės padeda atsikratyti tokių negalavimų, kaip astma, pneumonija, bronchitas.

Agatas, priklausomai nuo mineralo spalvos, veikia įvaires čiakras: raudonas - širdies čiakrą, žydras – čiakrą, atsakingą už skydliaukės veiklą.

Paaiškinimai:

Žeodà [pranc. géode < gr. geōdēs — žemės, žemių],apvalus arba ovalus mineralų agregatas, susidaręs uolienų tuštumoje; sekrecijos atmaina.

Drūza – mineralų kristalų agregatų suaugimo forma. Išsikristalizuoja uolienų tuštumose arba atviruose plyšiuose. Drūzą sudarantys kristalai dažniausiai užauga statmenai tuštumos sienelėms ir laisvuoju galu būna nukreipti į tuštumos vidų. Randamos kvarco, kalcito, ametisto, epidoto, gipso ir kitų mineralų drūzos.

Šaltiniai

http://mag.org.ua/stones/stone1.html

http://lt.wikipedia.org/wiki/Agatas

http://www.astromineralogija1.lt/pub/mineralai.pdf

http://www.freewebs.com/pusbrangiai-akmenys/agatas.html

http://bibliotekar.ru/encKamney/1/2.htm